Pedagoginis požiūris į mažų vaikų skaitmeninį pilietiškumą ir skaitmeninį raštingumą

Pradinių klasių mokinio skaitmeninis pilietiškumas ir apskritai „skaitmeninis pilietis“ apibrėžiamas kaip vaikų gebėjimas saugiai ir sėkmingai veikti skaitmeninėje erdvėje, būti atsakingiems ir atsargiems, reaguoti ir gebėti kritiškai vertinti informaciją. Buvo pateikti skaitmeninio pilietiškumo lygio ir (arba) kompetencijų nustatymo kriterijai: skaitmeninė pilietinė tapatybė, ekrano laiko organizavimas, pasipriešinimas priekabiavimui internete, kibernetinio saugumo organizavimas, privatumo valdymas, kritinis mąstymas, skaitmeninis pėdsakas ir skaitmeninė empatija. Nurodoma, kad formuojant pradinių klasių mokinių skaitmeninį pilietiškumą reikėtų atsižvelgti į visus minėtus dalykus, taip pat į vaikų, kurie nuo gimimo susiduria su realiu ir virtualiu pasauliu, ugdymo ir auklėjimo ypatumus (Fediy et al., 2021).

Pedagoginė bedugnė atsiranda atsižvelgiant į perėjimą nuo monomodalinės praeities praktikos prie daugiamodalinės dinamiškos leidybos praktikos šiandien, kai vaikai vis dažniau susiduria su naująja žiniasklaida ir internetinėmis erdvėmis. Todėl atsiranda poreikis kurti naujas pedagogines priemones, kurios geriausiai atspindėtų naujas skaitmeninių ir multimodalinių raštingumų praktikas ir suteiktų mokiniams mokymosi galimybes tapti aktyviais piliečiais ne tik klasėje, bet ir būsimame gyvenime. Transformuojanti skaitmeninio raštingumo pedagogika pagal apibrėžimą yra tokia pedagogika, kuri apima tam tikras skaitmeninio raštingumo savybes, pvz: 1- aiškus mokymas apie multimodalumą ir apie tai, kaip ištekliai veikia kartu kuriant prasmę, 2- mokymas aplinkoje ir aplink ją, kuri suteikia galimybių žaisti ir eksperimentuoti, pripažįstant, kad abu šie dalykai gali paskatinti kurti naujoves, 3- ieškoma būdų, kaip mokiniams aktyviai dalyvauti ir prisiimti mokinio atsakomybę bei savarankiškumą, 4- mokiniai įsitraukia į tekstą ir pasakoja jiems svarbias istorijas pasitelkdami multimodalinį pasakojimą, remiksuodami ir perkurdami tapatybes (Thomas, 2011).

Nors mokinių skaitmeninio pilietiškumo ugdymo klausimai gali būti iš dalies sprendžiami ugdant mokinius informacinių ir komunikacinių technologijų priemonėmis bendrojo lavinimo mokyklose, pavyzdžiui, iš dalies mokant mokinius apie saugumą internete, ugdymo procese gali prireikti išsamesnių metodų (Fediy ir kt., 2021). Viename darbe nustatytos pedagoginės sąlygos, kurios didina pradinių klasių mokinių skaitmeninio pilietiškumo lygį. Nustatyta, kad šios pedagoginės sąlygos yra skaitmeninio pilietiškumo turinio projekto įgyvendinimas, didaktinės infografikos ir tėvų kontrolės naudojimas.

• Projektų įgyvendinimas: Mokinių dalyvavimas projektinėje veikloje skatino jų mokymąsi, savarankiškumą, aktyvumą ir lyderystę.
• Infografikos: buvo nustatyta, kad jos veiksmingai pristato medžiagą, lavina mokinių regimąją atmintį, skatina jų įsisavinimą, padeda lavinti vaizduotę ir mąstymą, taip pat padeda mokytojams vizualiai pateikti didelį kiekį informacijos, apžvelgti ir apibendrinti pagrindines sąvokas. Taigi infografikos padeda susisteminti ir struktūrizuoti informaciją. Infografikuose objektai papildo tekstinę informaciją, todėl jie leidžia visapusiškai aprėpti temą. Vaizdiniai paaiškinimai dažnai būna naudingi, o ypač paprastesnėms ir originalesnėms vizualizacijoms teikiama pirmenybė dėl to, kad jos yra aiškesnės ir geriau įsimenamos. Taip pat gali būti naudingos didaktinės infografikos. Pavyzdžiui, vaikai bendrauja ne tik trumposiomis žinutėmis, bet ir grafiniais paveikslėliais, šypsenėlėmis ir vadinamaisiais „emodžiais“. Taigi rekomenduojama, kad šis bendravimo stilius būtų mokymosi priemonių rinkinio dalis.
• Tėvų kontrolė: Tėvai laikomi atsakingais už vaiko skaitmeninio laisvalaikio organizavimą ir tinkamą vaiko dėmesio ir smalsumo nukreipimą. Manoma, kad viena iš galimybių yra ir internetinės, ir neinternetinės kontrolės priemonės, pavyzdžiui, tėvų kontrolės programinės įrangos priemonės, ribojančios prieigą prie turinio, kuris gali būti potencialiai žalingas vaikui, ir antivirusinės programos. Tiksliau, prie tėvų kontrolės programų galima priskirti tas, kurios blokuoja nepageidaujamo ar abejotino turinio interneto išteklius, pavyzdžiui, socialinius tinklus, pornografines svetaines, pažinčių svetaines, azartinius lošimus ar internetinės prekybos platformas (Fediy et al., 2021).

Viename darbe buvo siūloma organizuoti mokymo kursą apie skaitmeninį raštingumą pradinių klasių mokiniams. Siūlomas kursas apimtų vaikų mokymą arba jų sąmoningumo didinimą apie šiuolaikines informacines technologijas ir jų taikymą kasdieniame gyvenime, pradinės tokių technologijų, įskaitant ryšių technologijas, naudotojo kultūros formavimą, įtraukimą į mokymo programas elektroninės mokymosi aplinkos, kurioje naudojami skaitmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, skaitmeninių priemonių, išteklių ir prietaisų naudojimas. Informacinis raštingumas (pagrindiniai darbo su tekstu, grafika ir prezentacijomis įgūdžiai), kompiuterinis raštingumas, komunikacinis raštingumas (elektroniniai laiškai, forumai, interneto svetainių registracija, slaptažodis ir prisijungimas) ir informacijos saugumas (saugus elgesys skaitmeninėje aplinkoje) yra vieni iš mokomųjų dalykų. Taigi visu kursu siekiama supažindinti vaikus su skaitmenine kultūra ir išmokyti juos šiuolaikinių skaitmeninių įgūdžių bei medijų kultūros, kad jie galėtų socializuotis naujajame skaitmeniniame pasaulyje. Programoje pradinukams siūloma atlikti kai kurias sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, įtraukti IT užduotis ir vykdyti projektus naudojant IT įgūdžius, susijusius su kitais pradinėje mokykloje dėstomais dalykais (Цветкова et al., 2022).

Labai susijusiame darbe, kurio tikslas – nustatyti ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų skaitmeninio raštingumo formavimosi sąlygas, buvo atlikta mokytojų ir tėvų apklausa. Be teigiamų sąlygų, taip pat buvo išvesti veiksniai, trukdantys sukurti sėkmingą skaitmeninių žinių įgijimo aplinką. Tyrimo rezultatas – a) nustatyti pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai nagrinėjamoje amžiaus grupėje, b) aprašyti įgūdžiai ir kompetencijos, kurias galima ugdyti įgyvendinant kiekvieną veiklą, ir c) nustatyti skaitmeniniams įgūdžiams formuoti siūlomi technologiniai sprendimai (Chova ir kt., 2020).

Tiksliau, buvo tiriama skaitmeninio raštingumo praktika ankstyvojo ugdymo įstaigose, įskaitant ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vaikų darželius ir vaikų centrus. Aptartas IRT ir skaitmeninių medijų integravimas į ikimokyklinio ugdymo programas ir dėl to išplėtotos ankstyvojo raštingumo ugdymo programos. Šiame kontekste:

• Teigiama, kad reikia į vaikus orientuotos, tyrinėjimais pagrįstos pedagogikos, kuri leistų vaikams įsitraukti į galingą aplinką, kurią jie galėtų susieti su savo kasdieniu gyvenimu. Taip yra todėl, kad tyrinėjimo praktika padeda vaikams klausti, tyrinėti, kurti, diskutuoti ir apmąstyti, todėl manoma, kad ji, priešingai nei tradiciniai pedagoginiai metodai, geriau tinka mokymuisi technologiškai medijuotame pasaulyje. Todėl ši praktika galėtų užimti savo vietą formuojant vaikų patirtį pradiniame ugdyme.
• Ankstyvojoje vaikystėje siūloma naudoti į besimokantįjį orientuotas pedagogines sistemas, pavyzdžiui, žaidimą, nes žaidimas padeda tyrinėti, spręsti problemas ir įgyti įgūdžių. Pavyzdžiui, skaitmeninis žaidimas buvo pristatytas kaip priemonė, skirta vaikams: 1) išsiaiškinti technologijų galimybes ir 2) sudaryti sąlygas vaikams naudoti technologijas simboliniais ar generatyviniais būdais, pavyzdžiui, kuriant prasmes, kai jos derinamos su tekstu, kaip multimodaliniame kontekste. Technologijų naudojimas kartu su spausdintinėmis ir įprastesnėmis rašymo priemonėmis gali atverti naujas pedagogines erdves, kai mokinių ir mokytojų bendravimas buvo įmanomas internetinėje erdvėje, sudaromos sąlygos teksto kūrimo pasikartojamumui, o ne linijiškumui, o pedagoginė praktika tampa generatyvinė, nes ji remiasi vaiko už mokyklos ribų įgyta patirtimi, susijusia su technologijomis. Be to, multimodalinis metodas padeda vaikams suvokti istorijos elementus, pavyzdžiui, istorijos siužeto veikėjus ir epizodus, vaikai mokosi rasti prasmę tyrinėdami sąvokas įvairiuose tekstuose ir supranta, kad mokymasis yra procesas, kuriame vienas tyrimas veda prie kito. Tokie metodai gali būti ypač naudingi mokiniams, turintiems daugiakalbės aplinkos.
• Galiausiai pastebėta, kad skaitmeninių priemonių ir technologijų diegimas ankstyvajame ugdyme skatina vaikų motyvaciją, įsitraukimą ir įvairių įgūdžių ugdymą. Taip pat pažymėta, kad vaikų įsitraukimą į skaitmenines technologijas reikia tinkamai remti, pavyzdžiui, naudojant interaktyviąją lentą. Tyrimai taip pat rodo, kad internetas mažiems vaikams yra informacijos ir socialinė erdvė, kurioje jie bendrauja su vietomis, kurių anksčiau negalėjo pasiekti (pvz., kitomis klasėmis mokyklose ar už jų ribų). Teigiama, kad iPad naudojimas gali būti naudinga platforma priešmokykliniam ugdymui.
• Mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikams mokytis raštingumo sąvokų, kurti konceptualias prasmes, įskaitant savo idėjų pristatymą, ir palengvinti jų tarpusavio socialinę sąveiką stebint vienas kito ekranus ir manipuliuojant prietaisais.
• Be to, konkretaus prietaiso specifikacijos, pavyzdžiui, jutiklinio ekrano jautrumas, gali pagerinti vaikų motorinių įgūdžių vystymąsi (Kontovourki ir kt., 2017) (6 pav.).